Viešas kreipimasis į „Panevėžio krašto“ redakciją
Visuomenės informavimo etikos komisija, išnagrinėjusi Inos Kulikauskienė skundą dėl Liminos Matelienės publikacijos „Ką apžavėjo dešimties rankų veikėja“, (paskelbtą „Panevėžio krašte“ ir panskliautas.lt, 2025-09-26), Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų nenustatė.
Vis dėlto, nors pažeidimų nenustatyta, Komisija atkreipė dėmesį į nerimą keliančias tendencijas. Kadangi panašių atvejų vis dažniau galima pastebėti ir kitose žiniasklaidos priemonėse, Komisija nusprendė šį laišką paskelbti viešai.
Komisijos nuomone, komentaro žanras neatleidžia autoriaus nuo profesinės ir etinės atsakomybės. Nėra nei profesionalu, nei sumanu virš savo straipsnio užrašyti rubriką „Komentaras“ arba „Nuomonė“ ir po ja skelbti įžeidžius ar neargumentuotus vertinimus. Komisijai kilo abejonių, ar žurnalistas, pavadinęs savo kūrinį komentaru, gali iš faktų apie galimai neskaidrų viešųjų pinigų skirstymą pereiti prie išvados, kad konkretus žmogus sąmoningai asmeniškai pasipelnė.
Profesinės etikos principai galioja visiems žurnalistiniams žanrams, taip pat ir komentarams. Komentaro žanras suteikia autoriui daugiau laisvės reikšti vertinimus, interpretuoti įvykius ir išsakyti kritinę poziciją, tačiau neatleidžia nuo pareigos atskirti faktus nuo nuomonės, tikrinti faktinius teiginius ir jų neiškraipyti. Redakcijos turi teisę į aštrią, nepatogią ir kritišką nuomonę, tačiau ši teisė neapima galimybės be pakankamo pagrindo priskirti žmogui konkrečius nesąžiningus veiksmus.
Komisija taip pat pastebi, kad Lietuvos žiniasklaidoje prastėja komentarų kultūra. Nėra adekvatu manyti, kad „komentuoti galiu ką noriu ir kaip noriu“. Nuomonės raiškos laisvė nėra absoliuti – ji neatsiejama nuo atsakomybės už skleidžiamos informacijos turinį ir galimą poveikį žmogaus reputacijai bei orumui.
Komisija akcentuoja, kad rašantieji komentarus negali šmeižti vienų ar kitų asmenų, negali remtis vien spėjimais. Komentarų teiginiai taip pat turi būti paremti objektyviais faktais, o ne išsigalvojimais. Kartu skaitytojui turi būti sudaryta galimybė atskirti, kas yra nustatyta aplinkybė, o kas – autoriaus interpretacija ar prielaida.
Komisija primena, kad laisvė reikšti nuomonę ir teisė kritikuoti yra neatsiejamos nuo atsakomybės už savo žodžius. Todėl redakcijos ir žurnalistai raginami nepasitelkti komentaro žanro kaip priedangos nepagrįstiems kaltinimams, o nuomones grįsti patikrintomis aplinkybėmis, aiškiai atskirti faktus nuo interpretacijų ir gerbti asmens orumą bei reputaciją.
Komisijos įsitikinimu, profesionalus komentaras neturi vengti aštrios kritikos, tačiau privalo išlikti sąžiningas, argumentuotas ir atsakingas. Būtent tai skiria žurnalistinę nuomonę nuo nepagrįsto kaltinimo.
