Projektai

LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS KODEKSAS

(nauja redakcija)

Patvirtintas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų 202- m. —— — d. susirinkime

• Mes – žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai – susirinkę į žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų atstovų susirinkimą,

• pripažindami, kad teisinga ir sąžininga žurnalistika galima tik tada, kai žurnalistas naudojasi tarptautinės ir nacionalinės teisės užtikrinta saviraiškos laisve;

• suvokdami visuomenės informavimo priemonių vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje bei atsakomybę už savo darbą;

• teigdami, kad didžiausias visuomenės informavimo priemonės turtas yra pasitikėjimas ja, kurį sukūrė ne tik dabartiniai žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, bet ir ankstesnės jų kartos, skleidusios laisvą žodį;

• suprasdami, kad tokio pasitikėjimo pagrindas yra nepriklausomybė, teisingumas, nešališkumas, profesionalumas;

• suvokdami, kad pagarba teisingai informacijai ir visuomenės teisei gauti informaciją yra svarbiausioji žurnalisto pareiga; 

• siekdami stiprinti žurnalisto profesijos reputaciją ir atsiribodami nuo tų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, kurie toleruoja nesąžiningą žurnalistiką ar negarbingos konkurencijos principus; 

• saugodami savo profesinę garbę ir nepriklausomumą, stiprindami visuomenės informavimo priemonių savitvarką; 

• jausdami profesinę pareigą ir atsakomybę už žodžio, informacijos laisvę kaip vieną svarbiausių demokratinės visuomenės institutų, 

• pripažindami, kad informacinės technologijos yra tik įrankis, lengvinantis darbą, o už kuriamą turinį visada atsakingas yra viešosios informacijos rengėjas,

• tvirtiname šį Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą ir įsipareigojame jo laikytis. 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 

1 straipsnis 

Galimybė gauti ir skleisti informaciją, būdama viena iš pagrindinių žmogaus teisių, turi būti gerbiama, tačiau ją įgyvendinant privalu garantuoti visas kitas žmogaus teises ir laisves. Atsižvelgiant į šių žmogaus teisių sąveiką, būtina nuolat siekti teisingos jų pusiausvyros. 

2 straipsnis 

Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai informacijos neturi laikyti nei savo nuosavybe, nei preke. Informacijos laisvė nesuderinama su viešosios informacijos pirkimu už pinigus ar kitokį atlygį. Skelbiant reklamą apie tai informacijos vartotojas turi būti aiškiai informuojamas.

3 straipsnis

Gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką. Nuomonės turi būti reiškiamos etiškai.

4 straipsnis

Žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų.

5 straipsnis

Jei kūrinys sukurtas dirbtinio intelekto įrankių pagalba, apie tai visuomet turi būti pranešta. Už galutinį turinio patikrinimą ir atitiktį Kodeksui visada atsako žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas ir/ar skleidėjas.

6 straipsnis

Gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais. 

7 straipsnis

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem patikimais šaltiniais. Nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

Dirbtinio intelekto sistemos pateikta informacija nėra savarankiškas informacijos šaltinis. Faktai, citatos, duomenys ir nuorodos, surinktos dirbtinio intelekto įrankių pagalba, prieš paskelbimą turi būti patikrinti remiantis patikimais šaltiniais. Dirbtinio intelekto sugeneruota informacija savaime nelaikoma patikimu faktų ar šaltinių patvirtinimu.

8 straipsnis 

Informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais. Prieš skelbiant žiniasklaidoje socialinėse medijose viešinamą informaciją, ji turi būti patikrinta.

9 straipsnis 

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo. 

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi vengti manipuliatyvių, užgaulių antraščių, anonsinės medžiagos, nuotraukų, grafikos, tinkamai informuoti apie dirbtinio intelekto  įrankių pagalba sugeneruotus vaizdus, garso bei vaizdo įrašus.

10 straipsnis 

Prašydami informacijos, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai turi prisistatyti savo vardu ir pavarde, nurodyti, kokiai žiniasklaidos priemonei atstovauja, įspėti žmogų, kad jo žodžiai gali būti viešai paskelbti visuomenės informavimo priemonėse. Jeigu pokalbis įrašomas, žurnalistas privalo apie tai informuoti pašnekovą.

11 straipsnis

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai galutinio savo kūrinio varianto neprivalo derinti su informaciją suteikusiu asmeniu.

12 straipsnis

Norėdami gauti informacijos, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi informacijos šaltiniui daryti spaudimo ar siūlyti už ją atlyginti, taip pat piktnaudžiauti savo visuomeniniu statusu ir profesinėmis galimybėmis.

13 straipsnis

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, skelbdami informaciją, kurią jiems suteikė sukrėtimo, bejėgiškos būsenos paveiktas žmogus, privalo įsitikinti, ar jos paskelbimas nepažeis šio asmens teisių, stengtis numatyti galimas neigiamas pasekmes šiam asmeniui. 

Rinkdami ir skelbdami informaciją apie pažeidžiamus asmenis, nepilnamečius, nuo nusikalstamų veikų ar smurto nukentėjusius asmenis, asmenis su negalia, psichikos sveikatos sunkumų turinčius asmenis, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo gerbti jų orumą, privatumą, teisėtus interesus ir vengti stigmatizuojančių, diskriminuojančių ar žeminančių apibūdinimų.

14 straipsnis

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo rūpintis nepilnamečių apsauga nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, savo skelbiamojoje informacijoje nesukelti nepilnamečiams sielvarto ar baimės.

Rinkdami ir skelbdami duomenis apie nepilnametį, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai pirmiausiai privalo vadovautis geriausių nepilnamečio interesų principu ir atsižvelgti į nepilnamečio amžių, brandą, nuomonę, teisę į privatų gyvenimą, garbės ir orumo apsaugą bei galimas informacijos paskelbimo pasekmes ir kiek įmanoma labiau jį apsaugoti nuo galimos žalos ar kito neigiamo poveikio.

Bendraujant su nepilnamečiu negali būti daromas spaudimas ar naudojami kiti poveikio būdai, skatinantys atskleisti jautrią, privataus pobūdžio ar galimai traumuojančią informaciją.

15 straipsnis

Žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams dera nurodyti, kas jiems suteikė informaciją. Todėl jie turi gauti leidimą iš informaciją suteikusio asmens remtis jo vardu. Jeigu informacijos šaltinis prašo išlaikyti jo vardą paslaptyje, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi teisės jo atskleisti. Tokiu atveju žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai prisiima teisinę ir moralinę atsakomybę dėl skelbiamos informacijos patikimumo. 

Konfidencialaus informacijos šaltinio tapatybės ar jį identifikuoti galinčių duomenų pateikimas išorinei dirbtinio intelekto sistemai laikomas šaltinio atskleidimu. Dirbtinio intelekto sistemos naudojimas neatleidžia žurnalisto, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo nuo atsakomybės už šaltinio konfidencialumo apsaugą.

16 straipsnis 

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi tikslingai skelbti tikrovės neatitinkančios arba iš esmės klaidinančios informacijos, dezinformacijos ar karo propagandos, galinčios pakenkti demokratiniams procesams, šalies teritoriniam vientisumui ar nacionaliniam saugumui.

17 straipsnis 

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti informacijos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai skatina daryti nusikaltimus, pažeisti viešąją tvarką, mėgdžioti agresyvų elgesį. Taip pat neturi būti skelbiama informacija, kurioje propaguojamas ar patraukliai vaizduojamas rūkymas, girtavimas, narkotikų ar kitų kvaišalų vartojimas, azartiniai žaidimai.

18 straipsnis 

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi propaguoti žmonių ar jų grupių antgamtinių, nerealių savybių, paranormalių reiškinių, išskyrus atvejus, kai tokia informacija pateikiama kaip pramoga arba įstatymais nedraudžiamo tyrimo objektas. Neturi būti sudaromas įspūdis, kad astrologai, chiromantai, parapsichologai, ekstrasensai, bioenergetikai gali duoti patikimų patarimų apie ateitį, sveikatą ir kitas sritis.

19 straipsnis

Paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina patikslinti netikslius ir paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenės informavimo priemonės artimiausiame leidinyje ar laidoje, adekvačioje vietoje, be komentarų. Ištaisius klaidas internete, privalu nurodyti, kad kūrinio turinys buvo pakeistas ir / ar papildytas.

Jeigu pakeistas ir/ar papildytas kūrinys buvo nukeltas į kitą portalo (svetainės) vietą, jį būtina grąžinti į pirmąją paskelbimo vietą ne trumpesniam laikui, nei buvo skelbiamas su klaidinančia informacija.

20 straipsnis

Rinkdami ir pateikdami informaciją apie nusikalstamas veikas, nelaimingus atsitikimus ir kitokius atvejus, kai asmenims padaroma turtinė ar neturtinė žala, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo stengtis, kad tokia informacija nesukeltų nukentėjusiam ir nekaltam asmeniui papildomų išgyvenimų ir kančių.

21 straipsnis

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo vadovautis taisykle, kad kritikos ribos privataus asmens atžvilgiu yra daug siauresnės nei viešojo asmens atžvilgiu, todėl informuodami apie privatų asmenį pirmenybę turi teikti privataus gyvenimo apsaugai, o apie viešą asmenį – visuomenės interesui.

22 straipsnis

Neigiamai kritikuojamam asmeniui rekomenduojama suteikti galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją tame pačiame kūrinyje. 

Jei neigiamai kritikuojamas asmuo kreipiasi į visuomenės informavimo priemonę ir siekia paaiškinti, patikslinti ar paneigti jo atžvilgiu paskelbtą informaciją, jam turi būti suteikta reali ir tinkama galimybė atsakyti. Atsisakius skelbti atsakymą, visuomenės informavimo priemonė turi nurodyti tokio sprendimo motyvus.

23 straipsnis 

Žurnalistas turi būti profesionaliai pasirengęs informuoti visuomenę. Taisyklinga kalba, kalbos kultūra yra vienas svarbiausių žurnalisto profesinių reikalavimų. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose ir veikloje, susijusioje su žiniasklaida, turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių, posakių, gestų bei veiksmų. 

II. ŽURNALISTŲ, VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ IR SKLEIDĖJŲ NEPRIKLAUSOMUMAS IR VEIKLOS SKAIDRUMAS 

24 straipsnis 

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi būti laisvi ir nepriklausomi. 

Žurnalistai turi atsisakyti viešosios informacijos rengėjo ar jo vadovo užduoties, jeigu ji prieštarauja šalies įstatymams, žurnalisto etikai ir jo įsitikinimams.

25 straipsnis

Žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje. Dalyvaudami visuomeninėje veikloje žurnalistai, kurdami kūrinį, turi vengti interesų konflikto arba informuoti auditoriją apie sąsajas su tokia veikla.

26 straipsnis

Žurnalistas neturi teisės priimti dovanų, mokamų kelionių ir atostogų bei kitokio įsiteikimo, kuris gali pakenkti jo nepriklausomumui. Žurnalistas kiekvienu atveju privalo pranešti visuomenei apie gautą bet kokią paramą veikloje, susijusioje su žiniasklaida, išskyrus viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja darbo ar kūrybiniai santykiai, mokamą atlyginimą ar suteiktą paramą

27 straipsnis

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti turimos profesinės informacijos savo asmeniniams tikslams ir naudai.

28 straipsnis

Visuomenės informavimo priemonėse, socialinėse medijose turi būti aiškiai atskirta reklama (įskaitant ir politinę reklamą) nuo žurnalistų kūrinių. Reklama (įskaitant ir politinę reklamą), remiamas turinys, užsakomasis turinys, komercinė partnerystė ir kita komercinio pobūdžio informacija turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai pažymėta, kad informacijos vartotojas galėtų ją atskirti nuo redakcinio turinio ir nebūtų klaidinamas dėl tokio turinio pobūdžio, šaltinio ar tikslo. Žurnalistas turi teisę atsisakyti rengti reklaminę informaciją ar kitokį komercinio pobūdžio turinį.

29 straipsnis 

Draudžiama reklamą pateikti nepažymėtą ir kaip nešališką informaciją ar kitaip ją slėpti. Partnerių, užsakomasis ar kitas komercinis turinys turi būti atskirtas nuo žurnalistų kūrinių, įvardintas ir/arba  atitinkamai pažymėtas.

30 straipsnis 

Žurnalistai neturi reklamai naudoti savo vardo, atvaizdo ir balso, išskyrus tuos atvejus, kai tokia reklama siekiama socialinių ar humanistinių tikslų ar reklamuojamas žurnalisto sukurtas kūrinys, visuomenės informavimo priemonė.

31 straipsnis 

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, rengiantys informaciją apie įmones ir organizacijas, skelbiamoje informacijoje privalo atskleisti savo ryšius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas gali sumažinti teikiamos informacijos objektyvumą. 

III. ASMENS GARBĖS, ORUMO IR PRIVATUMO APSAUGA 

32 straipsnis 

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti žinių apie privatų žmogaus gyvenimą be jo sutikimo, nebent tos žinios būtų susijusios su viešuoju asmeniu, yra svarbios visuomenei arba fiksuojami teisės pažeidimai ar nusikalstama veika.

33 straipsnis

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos. Žmogų kaltu gali pripažinti tik teismas įsiteisėjusiu sprendimu arba nuosprendžiu.

34 straipsnis

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų.

35 straipsnis

Draudžiama skelbti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, išskyrus atvejus, kai juos skelbti yra viešasis interesas arba šie duomenys yra viešai prieinami / paskelbti

36 straipsnis

Draudžiama skelbti įtariamojo padarius nusikalstamą veiką asmens duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti jo tapatybę. Jeigu visuomenės interesais būtina paskelbti įtariamojo padarius nusikaltimą, kaltinamojo, teisiamojo pavardę, o vėliau šis nusikaltimo faktas neįrodomas, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo nedelsdami informuoti visuomenę apie tai, jog tas asmuo nekaltas.

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi priminti apie anksčiau pareikštus ir nepasitvirtinusius įtarimus padarius nusikalstamą veiką, nebent būtų viešas interesas tokią informaciją paskelbti. Tokiu atveju privaloma pažymėti, jog įtarimai nepasitvirtino. 

37 straipsnis 

Draudžiama skelbti duomenis apie asmenį, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos, be to asmens sutikimo, o asmeniui žuvus – be jo artimųjų sutikimo. Šie duomenys gali būti skelbiami be asmens ar jo artimųjų sutikimo tik tais atvejais, kai nuo nusikalstamos veikos nukentėjo viešasis asmuo arba skelbti šiuos duomenis yra viešasis interesas.

38 straipsnis 

Draudžiama skelbti nusikalstamos veikos liudytojo asmens duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti to asmens tapatybę.

39 straipsnis 

Nesant viešojo intereso žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti skolininkų asmens duomenų, informacijos apie jų mokumą.

40 straipsnis 

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi priminti apie anksčiau atliktą ir prie labai sunkių ar sunkių nepriskiriamą nusikalstamą veiką, už kurią žmogus jau atliko bausmę ir išnyko teistumas. Ši taisyklė netaikoma, jei šis žmogus ir toliau dirba darbą, kuris buvo susijęs su jo įvykdyta nusikalstama veika, arba jeigu šis žmogus pretenduoja eiti visuomenėje reikšmingas pareigas.

41 straipsnis

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi piktnaudžiauti katastrofų, avarijų, mirties, bandymo nusižudyti, sužalotų asmenų, smurto, agresijos ar žiauraus elgesio su gyvūnais vaizdais bei istorijomis, kurie gali žeisti ten vaizduojamų asmenų ar jų artimųjų jausmus bei informacijos vartotojų jautrumą. Informuojant apie tokio pobūdžio įvykius būtina vengti nepagrįstų kaltinimų, ironijos, sarkazmo, patyčių elementų bei skelbti įspėjimus ar atitinkamai žymėti informaciją, sudarant sąlygas jautriems informacijos vartotojams tokios informacijos išvengti.

42 straipsnis

Draudžiama skelbti informaciją apie afekto būsenoje esantį asmenį, taip pat nufilmuotus ir nufotografuotus vaizdus su afekto būsenoje esančiu ar mirštančiu asmeniu.

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, gerbdami asmens ir jo artimųjų privatumą, neturi minėti pavardžių ar kitokių šį asmenį (ypač nepilnametį) padedančių identifikuoti duomenų, susijusių su savižudybe ar bandymu nusižudyti. Draudžiama skelbti vaizdo medžiagą, kurioje būtų vaizduojamas savižudybės procesas ar nusižudęs žmogus.

43 straipsnis 

Skelbdami informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus ir aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas (suicidinis) elgesys visuomenėje. Netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų. 

Skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems. 

44 straipsnis 

Nenurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo antraštėse (anonsuose), jokiame turinyje neskelbti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo detalių. Nenaudoti nuotraukų ar filmuotos medžiagos, kurioje pateikiami savižudybės metodo vaizdai, iliustruojantys savižudišką elgesį (pvz., kilpa, vaistai, šaunamasis ginklas ir pan.).

45 straipsnis

Draudžiama skelbti seksualinę agresiją patyrusio asmens pavardę ar kitus duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę.

Draudžiama skelbti informaciją, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai leistų nustatyti įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo ir nepilnamečio tarpusavio ryšį, jeigu dėl to galėtų būti atskleista nepilnamečio tapatybė arba padaryta žala jo teisėms, privatumui ar gerovei.

46 straipsnis

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siedami su nusikalstama veika ir kitais teisės pažeidimais, neturi skelbti nepilnamečio asmens duomenų, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę, išskyrus atvejus, kai nepilnametis asmuo slapstosi nuo teisėsaugos institucijų. 

Nagrinėjant su nepilnamečiais susijusias jautrias temas, ypač temas, susijusias su nusikalstamomis veikomis ir kitais teisės pažeidimais, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įvertinti galimą informacijos rinkimo ir viešinimo poveikį nepilnamečiui bei siekti, kad jų veiksmai nesukeltų papildomos žalos, pakartotinio traumavimo ar kitokio neigiamo poveikio jo teisėms, saugumui, gerovei ir raidai.

47 straipsnis

Skelbiant asmeninio pobūdžio laiškus, privaloma gauti laiško autoriaus ir adresato sutikimą. Po šių asmenų mirties tokį sutikimą turi duoti jų sutuoktiniai, tėvai ar vaikai.

48 straipsnis

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, naudodami piliečių asmeninio pobūdžio vaizdo, garso ir tekstinę informaciją, esančią socialiniuose tinkluose, visada privalo nurodyti šaltinį, iš kur paimta informacija.

49 straipsnis

Gerbdami asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti informacijos apie asmens sveikatos būklę, gydymą, prognozes, taip pat kitos sveikatos informacijos be to asmens ar jo įstatyminių atstovų sutikimo. Tokia informacija gali būti skelbiama be asmens artimųjų sutikimo tik esant šių sąlygų visumai: kai kalbama apie viešąjį asmenį, kai skelbti šią informaciją yra viešasis interesas ir kai turima oficiali medicinos įstaigos išvada.

50 straipsnis 

Žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams draudžiama žeminti ar šaipytis iš žmogaus pavardės, rasės, tautybės, etniškumo, jo religinių įsitikinimų, amžiaus, socialinės padėties, lyties, seksualinės orientacijos, negalios ar fizinių trūkumų, fizinių duomenų net tada, kai tas žmogus yra nusikaltęs. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai taip pat neturi sieti įtariamo, kaltinamojo ar nusikaltusio asmens priklausymo tam tikrai tautinei, etninei ar socialinei grupei, jo seksualinės orientacijos su jo padarytu nusikaltimu bei tai pabrėžti.

51 straipsnis 

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti dirbtinai deformuotų garso ir vaizdo montažų, nuotraukų, parašų po nuotraukomis, iškraipančių mintis ar faktus. Ši nuostata netaikoma skelbiant karikatūras, šaržus ar humoristinius siužetus. 

Dirbtinio intelekto įrankiais sugeneruotas vaizdo ir/ar garso turinys turi būti aiškiai pažymėtas. Toks turinys negali būti pateikiamas kaip autentiška įvykio dokumentacija.

52 straipsnis

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo gerbti žmogaus teises ir laisves net ir tais atvejais, kai asmuo nežino ar nesuvokia savo teisių. 

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi piktnaudžiauti asmens silpnybėmis ir nebrandumu, savo turimų teisių ir laisvių nesuvokimu, skatinti asmenis atlikti žeminančius veiksmus ar poelgius, vaizduoti situacijose, kurios pažeidžia žmogiškąjį orumą. 

IV. PROFESINIS SOLIDARUMAS IR GARBINGA KONKURENCIJA

53 straipsnis

Žurnalisto, viešosios informacijos rengėjo profesinė pareiga – ginti žodžio laisvę.

Žurnalistas turi ne tik pareigą laikytis profesinės etikos, bet ir teisę tikėtis, kad valstybės institucijos, redakcijos, visuomenė ir informacijos šaltiniai gerbs jo profesinį nepriklausomumą, saugumą bei teisę veikti viešojo intereso labui.

54 straipsnis

Žurnalistų solidarumas yra profesinės brandos ir garbingumo požymis. Gindamiesi nuo neteisėto persekiojimo žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai turi būti solidarūs ir naudoti visas įmanomas teisėtas ir etiškas priemones.

55 straipsnis

Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo asmeniniams, verslo, politinės veiklos reikalams spręsti bei sąskaitoms suvesti. 

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai turėtų vengti nepagrįstos kritikos kolegų atžvilgiu, ypač jeigu tai susiję su tiesiogine veikla – žurnalistika.

56 straipsnis 

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, naudodamiesi internetu, socialinėmis medijomis, dirbtinio intelekto įrankiais ir kitais informacijos šaltiniais, turi tikrinti jų patikimumą ir tinkamai juos nurodyti.

57 straipsnis 

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai neturi trukdyti kolegoms rinkti medžiagą, jeigu pastarųjų veikla neprieštarauja teisei ir etikai.

58 straipsnis 

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi nurodyti pirminį šaltinį, jei savo parengtoje viešojoje informacijoje jie pasinaudojo kito žurnalisto ar viešosios informacijos rengėjo parengta ar paskelbta informacija.

59 straipsnis 

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai neturi rašyti už kitą asmenį, naudotis kito realaus asmens vardu ar pasirašyti kito asmens sukurtą kūrinį.

60 straipsnis

Jeigu žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai siūlo tą patį autorinį kūrinį keliems viešosios informacijos rengėjams ir / ar skleidėjams, jie turi apie tai juos įspėti.

61 straipsnis

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, vykdydami su žiniasklaida susijusią veiklą socialinėse medijose ir kitose viešosios komunikacijos erdvėse, privalo laikytis Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų. Socialinėse medijose ir kitose viešosios komunikacijos erdvėse skelbiamai profesinei informacijai bei reiškiamoms nuomonėms taikomi tie patys pagarbos žmogaus teisėms, orumui, privatumui principai kaip ir tradicinėje žiniasklaidoje. Naudojimasis socialinėmis medijomis ir kitomis viešosios komunikacijos erdvėmis neatleidžia žurnalisto, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo nuo profesinės ir etinės atsakomybės už viešai skelbiamą turinį.

V. ŽURNALISTŲ IR REDAKCIJOS (VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJO IR SKLEIDĖJO) VADOVŲ ABIPUSIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

62 straipsnis

Viešosios informacijos rengėjai privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą. Bent viename šių patvirtintų dokumentų turi būti nustatytos žurnalistų teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai santykiai, taip pat žurnalistų apsauga nuo galimo jų teisių suvaržymo.

63 straipsnis

Redakcijos vidaus taisyklėse ar vidaus etikos kodekse turi būti aptarta dirbtinio intelekto sistemos naudojimo tvarka: leidžiami įrankiai, duomenų ir konfidencialių šaltinių apsauga, privaloma patikra, galutinio sprendimo atsakomybė, dirbtinio intelekto naudojimo atskleidimas, dokumentavimas ir klaidų taisymas.

64 straipsnis

Dėl žurnalisto autorinio kūrinio panaudojimo viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas su žurnalistu turėtų susitarti raštu. Jei viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas, panaudodamas žurnalisto autorinį kūrinį, su žurnalistu nesusitarė raštu, tai viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo neatleidžia nuo prievolės teisingai už tai atlyginti.

65 straipsnis 

Žurnalistas turi teisę atsisakyti autorystės ir nepasirašyti kūrinio, jeigu turinys redaguojant ar kitaip perdarant buvo iš esmės iškreiptas arba sukurtas ir/ar papildytas dirbtinio intelekto įrankių pagalba. 

VI. ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS KODEKSO PAŽEIDIMUS 

66 straipsnis 

Tokia žurnalistų veikla, kai pažeidžiamos šio Kodekso nuostatos, yra pagrindas: 

1) viešosios informacijos rengėjo administracijai – tokiam žurnalistui taikyti drausminio poveikio priemones; 

2) profesiniam žurnalistų susivienijimui – tokį jam priklausantį žurnalistą pašalinti iš susivienijimo; 

3) suinteresuotiems asmenims – teikti skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas; 

4) taikyti kitas įstatymų nustatytas sankcijas.

67 straipsnis 

Tokia viešosios informacijos rengėjo ir / ar skleidėjo veikla, kai pažeidžiamos šio Kodekso nuostatos, yra pagrindas: 

1) Visuomenės informavimo etikos komisijos nustatyta tvarka priskirti jį profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir / ar skleidėjų kategorijai;

2) suinteresuotiems asmenims – teikti skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir / ar skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas;

3) taikyti kitas įstatymų nustatytas sankcijas.

68 straipsnis

Šį Kodeksą pažeidęs žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas privalo paskelbti toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje ir/ar socialinių medijų paskyroje atitinkamą Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimą.

VII. ŠIO KODEKSO IR KITŲ PROFESINĖS VEIKLOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO SRITYJE KODEKSŲ SANTYKIS

69 straipsnis

Šis Kodeksas nedraudžia visuomenės informavimo veikloje vadovautis kitais profesinės etikos ir veiklos kodeksais, kuriuose gali būti nustatyti detalesni ir griežtesni profesiniai įsipareigojimai. 

Visuomenės informavimo etikos komisija, priimdama sprendimus, vadovaujasi šiuo Kodeksu.